viptelėt

vìptelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo intr. DŽ, KŽ 1. virptelėti (apie lūpas): Gera man ten buvo… – Čia lūpa viptelėjo Vaižg. 2. kiek prasiviepti, pražioti burną, prasišiepti, šyptelėti: Siurbtelėjo, nudegė lūpas, viptelėjo ir pastatė stiklinę atgal Vaižg. Mykoliukas visur šoka, bėga nė neviptelėjęs, mažiausiu žodeliu nepaprieštaravęs Vaižg. Net santūrusis klebonas viptelėjo puse lūpų, atgavo gerą nuotaiką rš.